ATSTOVAVIMAS VIENAM ŽENKLINIAI DUBAI PAVEIKSLAI MAHA GARGASAS DAUGIAU NE KETVIRTASIS KETVIRTASIS KINO KAMEROS ATRASTAS TYRIMAS ŽMONIŲ KULTŪRA SKIRTINGUOSE PASAULIO K kampuose. Tačiau keleriems metams PAGRINDINIAI FAKTAI nusprendė perduoti surinktus sklypus popieriuje ir juos difuzuodavo romanų formoje apie jų emyratų gyvenimą. APIE KŪRYBINĮ PROCESĄ, GALIOJIMO IR BŪTINUMO PAKEITIMĄ, PATEIKANT TIESĄ, KAS TYRĖJA NOVELISTĄ, PATIKRINTAS APIE „Rusijos emyratus“.
Madam Mach, kodėl po tiek metų jūs pakeitėte savo kino kamerą į rašiklį ir popierių?
Maha Gargašas: Kaip žinote, daugelis mano programų buvo skirtos mūsų regiono kultūrai ir praeičiai. Daugiau nei pusę amžiaus kaupiau daug įdomių istorijų, kuriomis turėjau pasidalyti su pasauliu. Bet, deja, televizijos formatas neleido per daug įsigilinti į detales. Reikėjo kitokios formos.
Antra, supratau, kad Emyratų šuolio į ateitį pagrindinė pusė yra tradicijų užmarštis - šiandieniniai vaikai nežino savo šalies istorijos, kilmės, net pamiršta savo kalbą. Turėjau puikią galimybę, kaip sakoma, nužudyti du paukščius vienu akmeniu - įdomaus pavidalo pastatyti patrauklų sklypą ir papasakoti visiems. Ši forma buvo pasirinkta romanu ...
Tačiau jūs rašote angliškai ir dažnai sakote, kad adresuodavote savo romanus vakariečiams ...
Maha Gargašas: Tai yra galimybė, viena vertus, kreiptis į platesnę auditoriją, kita vertus, supažindinti su mūsų kultūra vakariečiams, kurie gyvena netoli mūsų Dubajuje, bet apie mus beveik nieko nežino. Sakyčiau, kad aš pritaikiau siužetą angliškai kalbančiai auditorijai, kad jie neįsispraustų į nacionalines ypatybes ir jaustųsi patogiau.
Pagrindinis jūsų pirmojo „Gecko“ romano veikėjas yra jauna mergina Nura iš mažo pajūrio kaimo, kurios likimas būdingas jos kartai. Šiandien gyvenimas pasikeitė. Ir kaip pasikeitė arabų moters likimas?
Maha Gargašas: Visų pirma, neegzistuoja visuotinis arabų moters likimas - kiekviena šalis savo gyvenimui nustato savo savybes. Pavyzdžiui, jei mes kalbame apie Persijos įlankos šalis, moterys čia niekada nebuvo slopinamos, bet, priešingai, visada vedė aktyvų gyvenimo būdą ir vaidino svarbų vaidmenį - tiek namuose, tiek šeimoje. Ir šiandien visos durys yra atviros prieš mus - valdovai skatina moteris tobulėti ir augti.
Kokių istorijų ir herojų šiandien reikia šiuolaikinei literatūrai, jūsų požiūriu?
Maha Gargašas: Geros istorijos, kurios atsiskleis įdomiais epizodais ...
Turite omenyje, kad nekontroliuojate savo personažų?
Maha Gargašas: Tai neįmanoma. Mano herojai gyvena savo gyvenimą ir laikosi gyvenimo įstatymų. Jei kiščiausi į jų gyvenimus ir pradėsiu simpatizuoti labiau nei vienas, prarasiu objektyvumo jausmą.
Ar dirbdamas su knyga remiatės teisingumo jausmu?
Maha Gargašas: Žinoma, teisingumas yra puiki skaitytojo motyvacija. Tačiau romanuose turi būti visuotinės sąvokos - meilė, draugystė, pavydas, išgyvenimo įstatymai. Būdingas visai žmonijai, neapsiribojantis mūsų regiono specifika. Aš tiesiog suteikiu jiems vietinių prisilietimų.
Beje, jūsų romanuose yra romantiškų meilės istorijų, apie kurias dar nėra įprasta kalbėti garsiai ...
Maha Gargašas: Meilė yra labai svarbi gyvenime, visais jos aspektais. Arba jūs išmoksite tai valdyti, arba tai privers jus išprotėti. Bet, be abejo, daug prarasite, jei gyvensite gyvenimą be meilės.
Antrasis romanas „Tas, kitas aš“ yra skirtas „savaip nelaimingam“ Emyratų šeimai. Veiksmas vyksta Dubajuje devintojo dešimtmečio viduryje. Jei rašote romanus eksportui, kodėl neapibūdinote pavyzdinės šeimos?
Maha Gargašas: Niekam neįdomu skaityti tobulas istorijas - skaitytojui reikia konfliktų, specialių personažų ir susipynusių siužetų. Tai yra priežastis ...
Antrasis romanas yra žymiai sunkesnis nei pirmasis ...
Maha Gargašas: Ir sulaukė daug prieštaringų skaitytojų atsiliepimų ... Veikėjai yra sudėtingesni ir, nors socialinė struktūra tapo daug silpnesnė, personažai vis tiek kovoja su aplinkybėmis.
O kaip tavo trečiasis romanas?
Maha Gargašas: Jis vis dar pasirenka idėjas. Negaliu atsisėsti ir pradėti rašyti, kol nepamatau istorijos nuo pradžios iki pabaigos, nejaučiu konflikto. Nepakanka aistros pasakojimui - reikia pamatyti ateitį ir būti tikram, kad knyga perskaityta iki galo.
Koks yra jūsų mėgstamiausias darbo su knyga etapas?
Maha Gargašas: Rankraščių redagavimas. Kai romanas yra paruoštas, ir jūs galvojate tik apie kosmetinius pokyčius. Ir, žinoma, viršelio pasirinkimas - tada atsiranda jausmas, kad jūs jau laikote savo knygą savo rankose.
Kaip matote laimingą emyrato romano pabaigą?
Maha Gargašas: Visada reikia tikėtis geriausio.
Kalbėjosi Natalija Remmer
