Išskirtinis interviu su Kazachstano Respublikos prezidentu Nursultanu Nazarbajevu Rusijos emyratų leidyklai.
Gerbiamas Nursultanas Abishevich, prieš pradedant pokalbį norėčiau padėkoti jums už galimybę susitikti su jumis ir užduoti keletą klausimų.
Atsakydami į vietinės spaudos atstovų klausimus, pakankamai išsamiai palietėte pasaulinės ekonomikos krizės temą. Šiuo atžvilgiu norėčiau paklausti, kokiu mastu krizė paveikė Kazachstaną? Kokių antikrizinių priemonių imasi Kazachstano vadovybė? Kas daroma siekiant užtikrinti, kad neigiami krizės padariniai kuo mažiau paveiktų Kazachstano piliečių pinigines?
Pirma, krizė paveikė visas šalis. Tai yra pasaulinė krizė, ir Kazachstanas, būdamas pasaulio ekonomikos dalimi, negalėjo jos išvengti. Prieš tai taip pat buvo pasaulinės krizės, pavyzdžiui, 30-ųjų krizė. Tačiau tada Sovietų Sąjunga nepadarė įtakos šiai krizei pirmiausia dėl to, kad SSRS nebuvo taip integruota į pasaulio ekonomiką. Šiandien padėtis yra visiškai kitokia. Pastaruoju metu ne kartą kalbėjau apie pagrindinę dabartinės krizės priežastį - tai yra doleris, kuris teigia esąs pasaulio valiuta. Tačiau šiandien jau akivaizdu, kad jis nebeatitinka dabarties reikalavimų. Ir viskas todėl, kad doleris yra nedemokratinis emitentas. Tai didelė klaida, tikintis JAV. Viena šalis spausdina dolerius, tačiau dėl to visi turi problemų. Padėtis nedemokratinė, nekonkurencinga ir nekontroliuojama. Šiandien mes padengiame tokios sistemos išlaidas. Aš tai sakau norėdamas suprasti, kad neįmanoma įveikti krizės vienoje šalyje. Mums reikia suderintų visų pasaulio vyriausybių veiksmų. Visų pirma, reikia radikaliai pertvarkyti esamą pinigų sistemą. Taip, kaip kai kurie siūlo šiandien, yra įmanoma sukurti regionines atsargų valiutas su kolektyviniais išmetamųjų teršalų centrais. Bet tai neturėtų būti tikslas. Jei tai apsiriboja, padėtis gali tik pablogėti. Mums reikia vienos pasaulinės valiutos, per kurią galėtų veikti regioninės valiutos. Gali būti globojamas JT. Negalite išsiversti be jo. Būdamas Kazachstano prezidentu, sugalvojau tokią iniciatyvą, ir jau akivaizdu, kad idėja palaikė rimčiausius sluoksnius.
Kalbant apie Kazachstaną. Krizės reiškiniai mus pasiekė anksčiau nei daugelyje kitų šalių, dar 2007 m. Tai suteikė mums galimybę pradėti įgyvendinti antikrizines programas dar prieš krizei įsibėgėjus pasauliniu mastu. Jau tada tapo aišku, kad tai, kas vyksta globalioje bankų sistemoje, primena piramidę. Pavyzdžiui, net tada mes priėmėme įstatymą, kuris nuo šiol neleidžia to paties daryti Kazachstane.
Toliau - kai kurie žmonės priekaištavo mums dėl pinigų suspaudimo ir neišleidimo. Tačiau šiandien mūsų veiksmų dėka Kazachstanas turi saugos pagalvę, specialų fondą. Tai yra nacionalinis fondas, pigių bankas, gavęs perteklinį pelną iš naftos. Mes galvojome apie vieną pirmųjų posovietinėje erdvėje dar 1992 m., O 2000 m. Sukūrėme fondą. Rusijoje yra ir toks fondas. Todėl padėtis Rusijoje ir Kazachstane šiandien yra geresnė nei daugumos kaimynų. Šiandien turime finansavimo šaltinį probleminiams ekonomikos sektoriams. Pinigų reikėjo smulkaus ir vidutinio verslo palaikymui - jie juos gaudavo. Buvo problemų dėl būsto, su hipoteka - jie davė. Žemės ūkiui - davė. Tai labai sumažino neigiamų veiksnių poveikį. 2009 ir 2010 m. Padidinsime pensijas ir socialines išmokas 25–30 procentų, o vyriausybės išmokas padidinsime maždaug 10 procentų per metus.
Taigi, neabejoju, kad bendromis pastangomis tiek tarptautinėje arenoje, tiek Kazachstane galime įveikti krizę. Kazachstanas ateityje gali būti tikras.
Nursultan Abishevich, jūs savo darbo ir politinę karjerą pradėjote Temirtau, Karagandos metalurgijos kombinate. Tame pačiame fabrike aš dirbau 12 metų. Užduosiu klausimą, kuris mane asmeniškai domina - ar ši įmonė gyvens antrą kartą, ar krizė pakeitė investuotojų planus? Ir antras klausimas - kas šiandien vyksta su Kazachstano pramone, kokia yra bendra investavimo aplinka?
Iš Temirtau? Tada tautiečiai. Todėl jūs turėtumėte žinoti, kad Temirtau jie pastatė ir jau atidarė valcavimo gamyklą. Pradėta nepertraukiamo plieno liejimo linija. To, žinoma, nepakanka, ir šiuo metu mes pasiekėme susitarimą, kad šalia senosios bus pastatyta nauja metalurgija
gamykla. Tai padidins nuo dabartinio 5,5 milijono tonų valcavimo plieno iki 10 milijonų tonų per metus. Ir nors investuotojas neatsisako savo planų.
Kalbant apie visą pramonę, čia, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, aš jau kalbėjau apie tai, kurias sritis mes jau plėtojame ir planuojame plėtoti toliau. Tai turėtų būti produkcija, kuri užtikrins gilų Kazachstane esančių gamtos išteklių, būtent chemijos, naftos chemijos, naftos produktų gamybos, metalurgijos, mechanikos inžinerijos, transporto, naftos ir dujų bei žemės ūkio sektorių perdirbimą.
Neįmanoma visko išvardyti, pasakysiu keletą įdomiausių.
Tęsiame kelis svarbius investicinius projektus naftos chemijos sektoriuje, pavyzdžiui, naftos chemijos komplekso Atyrau statybą.
Pavlodare statomas antrasis aliuminio gamybos Kazachstano elektrolizės gamyklos etapas. Per metus planuojama pagaminti iki 600 tūkst. Tonų aliuminio.
Turime didelių planų, kaip išgauti ir perdirbti fosforo rūdą. Kazachstanas turi savo didelius patikrintus šios žaliavos atsargas, o dabar vyksta derybos dėl jų plėtros ir įrengimo tolesniam perdirbimui įrenginių, kad būtų galima gauti trąšų žemės ūkiui, taip pat ir eksportui.
Suprasdami, kad įgyvendinant šiuos projektus gali pritrūkti elektros, imamės veiksmų šia linkme, kad ateityje nekiltų problemų.
Elektros energijos trūkumui Kazachstano pietuose padengti planuojama pastatyti „Balkhash“ šiluminę elektrinę, kurios bendra galia yra 2640 megavatų - 660 megavatų kiekvienam iš keturių jėgainių. Numatoma projekto kaina yra 4,5 milijardo JAV dolerių, iš kurių dalis bus skiriama iš nacionalinio gerovės fondo, o dalį padengs užsienio investuotojas, taip pat pritraukdama paskolas ir paskolas.
Planuojama trečiojo „Ekibastuz“ elektrinės jėgainės statyba. Tai padidins stoties pajėgumą iki 1520 megavatų. Planuojama pritraukti finansavimą per Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, taip pat per Eurazijos plėtros banką.
Be to, Almanos regione esančioje Charymo upėje statoma 300 megavatų galios „Moinak“ hidroelektrinė.
Norėčiau atkreipti dėmesį į didžiausio infrastruktūros projekto - greitkelio „Vakarų Kinija - Vakarų Europa“, kurio 2700 iš 8400 kilometrų praeis per Kazachstaną, įgyvendinimo pradžią. Projekto kaina yra 7,5 milijardo JAV dolerių. Norėdami dalyvauti šiame projekte, ketiname pritraukti Azijos plėtros banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, taip pat daugybę didelių finansų institucijų, ypač „Islamo plėtros banką“.
Natūralu, kad didelis dėmesys skiriamas energijos išteklių sričiai. Pavyzdžiui, ketinama dėti daugiau pastangų įgyvendinant Kaspijos dujotiekio projektą, kurio 1 200 kilometrų praeis per Kazachstaną. Derybos dėl dujotiekio į Kiniją baigtos.
Nepamirškite apie žemės ūkį. Šiandien mums nepakanka to, kad Kazachstanas yra vienas iš pirmųjų, pavyzdžiui, eksportuojant miltus ir grūdus. Tai gerai, bet nepakankamai. Mes dedame pastangas, kad Kazachstane sukurtume savo perdirbimo bazę - šiuolaikinius penėjimo kompleksus ir daržovių konservavimo augalus. Mes planuojame išsiųsti grūdus, kurie dėl prastos kokybės negalėjo būti naudojami pagal paskirtį, į specialius augalus etanolio gamybai. Tai bus naujovė mūsų energetikos programoje. Kitas mūsų turtas yra silicis. Kazachstanas turi milžiniškus šios žaliavos, naudojamos metalui ir polimetaliniam siliciui gaminti, atsargas, kurios, savo ruožtu, naudojamos saulės baterijoms gaminti. Taigi, be tradicinių Kazachstano pramonės šakų, mes plėtojame ir kitas sritis, pirmiausia daug žinių reikalaujančias. Kazachstane planuojama sukurti specialius technologijų parkus, kuriuose dirbs informacijos ir aukštųjų technologijų įmonės.
Taigi, kaip matote, dėl krizės niekas nepamiršo pramonės, Kazachstanas užtikrintai žengia į priekį, taip pat ir įgyvendindamas savo investicinį potencialą.
Rusijos emyratų leidykla nuoširdžiai dėkoja Kazachstano Respublikos nepaprastajam ir įgaliotam ambasadoriui Jungtiniuose Arabų Emyratuose Askarui Musinovui ir visam ambasados personalui už pagalbą organizuojant interviu
