Visų pirma buvo pasiūlyta sukurti 10 geriausių musulmonų ekonomikų grupės dialogo platformą, sukurti interaktyvią OIK valstybių narių ekonominio vystymosi strategiją, savitarpio pagalbos maistu sistemą FAO tipo regioninio fondo forma, įskaitant galimybę sukurti maisto baseiną suinteresuotose šalyse.
Kazachstano vadovas taip pat pasiūlė parengti ir priimti bendrą veiksmų planą dėl investicijų ir technologinio bendradarbiavimo energetikos sektoriuje, atsižvelgiant į OIC, sukurti Tarptautinį inovacijų centrą ir sukurti paramos sistemas mažam ir vidutiniam verslui.
Prezidentas N. Nazarbajevas taip pat teigė, kad Kazachstanas pateikė savo kandidatūrą surengti pasaulinę parodą EXPO2017 tema „Ateities energija“ ir išreiškė viltį, kad OIC valstybės narės palaikys šią iniciatyvą. Susitikimo dalyviai sutarė, kad musulmonų pasaulis yra naujos vystymosi eros riba.
Dramatiški įvykiai, vykstantys Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose, aiškiai parodo esminių, socialinių ir ekonominių reformų, taip pat modernizacijos poreikį. Užsienio reikalų ministrų tarybos sesijos darbotvarkė buvo labai plati.
Politinis komitetas nagrinėjo klausimus, susijusius su Palestina ir Arabų bei Izraelio konfliktu, kitus įvykius įvairiuose musulmonų pasaulio regionuose, taip pat teikė paramą socialiniam ir ekonominiam Afganistano reabilitacijai, išplėstinio bendradarbiavimo su kitomis regioninėmis organizacijomis galimybėmis, nusiginklavimo klausimais, kova su terorizmu, ekstremizmas ir prekyba narkotikais, JT reforma.
Nepriklausomos nuolatinės žmogaus teisių komisijos įsteigimas yra vienas iš svarbiausių apčiuopiamų sprendimų. Valstybės narės išreiškė norą toliau tirti organizacijos galimybes stiprinti tarptautinį saugumą, taiką ir konfliktų sprendimą.
Susitikimo metu dalyviai priėmė atitinkamus reglamentus dėl stebėtojų šalių organizacijoje. Ekonomikos sesijose buvo atkreiptas dėmesys į tokius aspektus kaip prekybos ir ekonominių ryšių tarp valstybių narių plėtra, žemės ūkio potencialo plėtra ir bendradarbiavimo transporto ir finansų sektoriuje plėtimas. Buvo tiriami tolesnio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos ir humanitarinės pagalbos srityse plėtros klausimai.
Buvo priimtas Vidurio Azijos islamo bendradarbiavimo organizacijos veiksmų planas. Valstybės narės taip pat nusprendė rengti valstybių vadovų susitikimus kartą per dvejus metus, o ne per trejus metus, kaip buvo anksčiau.
Dėl šios sesijos buvo priimta Astanos deklaracija, atspindinti svarbiausias Ummos problemas.
Apskritai, pasak dalyvių, tai buvo istorinė sesija, įvykusi sunkiu ir gana lemiamu metu islamo pasaulio istorijoje. Jie taip pat buvo vieningi tuo, kad būtent ypatinga ir gyvybę teikianti Astanos dvasia, anksčiau padėjusi Kazachstanui sėkmingai surengti ESBO viršūnių susitikimą 2010 m., Padėjo sukurti atmosferą, palankią pokyčiams ir atsinaujinti, ir sustiprino OIC valstybių narių sutarimą.
Galima teigti, kad naujas organizacijos istorijos etapas prasidėjo nuo Astanos - valstybės narės nusprendė dėl naujo organizacijos pavadinimo ir naujo logotipo. Pakeitę pavadinimą į Islamo bendradarbiavimo organizaciją, sesijos dalyviai parodė norą keistis, adaptuotis ir atnaujinti.
Pasak Kazachstano Respublikos ambasados JAE
